8ogi9d6x2f Alice Software Torrents http://alicesoftwaretorrents.blogspot.com/
English (United Kingdom) Lithuanian Russian (CIS)

Augalija

     Natūralios augalijos daugiau siaurose upelių ir ežerų pakrantėse ir keliuose nedideliuose miškeliuose. Stambiausi brandesni miškai auga Šventos ir Bėlio apylinkėse. Lapuočiai parke retesni. Mergežerio, Merkmenų ežerų šlaituose yra įdomių ąžuolynų. Natūralios pievos užima nedidelius paežerių plotus. Labai vertingi upelių, pelkučių ir ežerų virtinių kompleksai, sudarantys drėgnų teritorijų koridorius, kuriuose geros sąlygos bioįvairovei. Paežerėse pasitaiko melvenynų bendrijų, kuriose gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių.

 

     Mažoji šimtūnė (Centunculus minimus) – vienmetis, 2–8 cm aukščio, stačiu, kartais šakotu stiebu augalas. Žiedai pavieniai, labai smulkūs ir neišvaizdūs, išsiskleidžia tik vidurdienį. Žydi ir brandina sėklas visą vasarą. Auga drėgnuose, lengvo dirvožemio dirbamuose laukuose, palaukių vagose, vandens telkinių pakrantėse. Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 1989 m. Sirvėtos regioniniame parke auga prie Merkmenų ežero.

 

     Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) – daugiametis žolinis augalas. Stiebas tuščiaviduris, 20–60 cm aukščio. Šakniagumbiai suploti, pirštiškai skiltėti. Lapai dėmėti, žiedynas 4–9 cm ilgio, tankus, su daug žiedų (40–60, kartais iki 100). Žiedai purpuriniai arba purpuriškai violetiniai. Žydi birželio – liepos mėn. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus įrašyta nuo 1981 m. Įrašyta į Vašingtono (CITES) konvencijos II priedą. Aptinkama prie daugelio Sirvėtos regioninio parko ežerų.

 

     Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) – daugiametis žolinis, 15–50 cm aukščio augalas, geofitas. Beveik visi lapai lancetiški, smailiaviršūniai, išmarginti apskritomis ar pailgomis dėmėmis. Žydi birželio – liepos mėnesiais. Pasižymi itin didele žiedo formų, atspalvių ir marginimų įvairove. Kartais aptinkamas retuose pelkiniuose spygliuočių miškuose. Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1981 m. Įrašyta į Vašingtono konvencijos II priedą.

 

     Mažoji gegužraibė (Orchis morio) – nedidelis, 10–25 cm aukščio augalas. Auga pavieniui ar grupėmis. Žydi gegužės pabaigoje, kai natūralios pievos dar nespėjusios suviešėti. Liepos mėnesį subrendus sėkloms mažosios gegužraibės gelsta ir nunyksta, po žeme lieka šakniagumbiai. Augalai neretai dygsta rudenį ir po sniegu žiemoja su lapų skrotelėmis. Dauginasi sėklomis. Žydi 4–5 metais. Tai viena iš sparčiausiai nykstančių gegužraibinių šeimos rūšių Lietuvoje. Aptinkama prie daugelio Sirvėtos regioninio parko ežerų.

 

     Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea) – daugiametis, 26–65 cm aukščio žolinis augalas. Lapai melsvai žali, su ryškiomis gyslomis. Žiedynas sukrautas tankioje daugiažiedėje kekėje. Žiedai bekvapiai, raudonai violetiniai, tamsiai raudoni ar balti. Žydi gegužės – liepos mėn. Dažniausiai aptinkamas turtinguose rūšių melvenynuose. Mėgsta augavietes su pažeista velėna. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus rūšis įrašyta nuo 1981 m. Sirvėtos regioniniame parke aptinkamas prie Ilgio ežero.

 

     Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) – daugiametis, 30–70 cm aukščio augalas. Žydi birželio – liepos mėnesiais, purpuriškai violetiniais žiedais. Nemažai populiacijų Lietuvoje buvo sunaikinta arba jos nukentėjo nusausinus pelkes ir drėgnas pievas, jas pavertus dirbamais laukais. Kai kurios populiacijos sunyko buveinėms užžėlus krūmais ar jas apsodinus mišku. Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m. Sirvėtos regioniniame parke aptinkamas prie Kančiogino, Sirvėto ir Ilgio ežerų, Sirvėtos upelio salpoje.

Atnaujinta (Balandžio 06 d., 2016)