8ogi9d6x2f Alice Software Torrents http://alicesoftwaretorrents.blogspot.com/
English (United Kingdom) Lithuanian Russian (CIS)

Botaninis

     Neversčių botaninis draustinis

     Įsteigtas išsaugoti natūralias uosynų bendrijas, įskaitant Europos Bendrijos svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinės plotus. Paprastasis uosis auga greitai, ypač 20—40 (50) metų amžiaus. Uosis — ilgaamžis medis, gyvenantis daugiau kaip 200—300 metų.

     Dirvožemiui paprastasis uosis yra reikliausias iš visų Lietuvos miškų medžių. Jis mėgsta karbonati­nius, humusingus, drėgnus, glėjiškus priemolio dir­vožemius. Todėl uosis yra geras derlingų augaviečių indikatorius. Yra atvejų, kai uosynai gerai auga leng­vuose gūbriuoto paviršiaus dirvožemiuose su giliu gruntiniu vandeniu (Sužionių miškas). Labai našūs uosynai auga upių aliuvinių nuogulų dirvožemiuose (Vidzgirio miškas). Uosis tolerantiškas drėgmės per­tekliui ar net užtvindymui. Esant drėgmės stygiui ir kai gruntinis vanduo slūgso gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, uosis suformuoja liemeninę šaknį su gausybe šoninių šaknų, susitelkusių humusingame dirvožemio sluoksnyje. Kai gruntinis vanduo negi­liai, susidaro paviršinė — inkarinė šaknų sistema iš daugybės šoninių vertikaliai išsidėsčiusių šaknelių.

     Apskritai paprastasis uosis santykinai gerai pa­kenčia tokius stresinius veiksnius kaip karštis, sausra, drėgmės perteklius, didelis dirvožemio rūgštumas. Atsparus oro taršai.

     Daž­niausiai uosius pažeidžia vabzdžiai ir žvėrys. Vabz­džiai, dažniausiai lapgraužiai (Chrysomelidae), o žvėrys — elniniai (jie laupo kamienų žievę). Tarp liemenų ken­kėjų dažnesnis didysis uosinis karnagraužis (Hylesinus crenatus), nors šiaip uosis neturi tik jam būdingų kenkėjų: daugybė fitofagų, kurie pažeidžia visų kitų rūšių medžius, puola ir uosį. Uosių sėklo­mis minta uosinis sėklagraužis (Lignoides enucleator).

     Apie 5% medžių yra pažeisti medieną pūdančių grybų. Puviniu paprastai užsikrečiama per žvėrių padarytas žaizdas. Dažniausias puvinio sukėlėjas — kietoji pintis (Phellinus igniarus). Uosynuose dažnos vėžinės ligos.

     Pastaruoju metu nerasime džiūties nepažeisto uosių medyno, o iš arčiau apžiūrėję iš pažiūros sveiką medį, daugeliu atveju pastebėsime pragaištingos ligos požymius – nekrozės pažeistus ūglius, šakeles, lapkočius. Panašios uosių būklės blogėjimo tendencijos matomos ir kai­myninėse šalyse. Miško fitopatologai, atlikę ste­bėjimus Lietuvos uosynuose, neturi vienos nuomo­nės: vieni mano, kad prie uosynų žuvimo prisideda šaknis parazituojantys Armillaria genties grybai (Va­siliauskas, 1998), kiti teigia, kad svarbiausias veiks­nys yra Nectria genties grybai (Vasiliauskas, 1999). Įdomiausia tai, kad nei Nectria, nei Armillaria genčių grybai iki šiol nebuvo būdingi uosio kenkėjai. 

     Mokslininkai nustatė, kad stichinei nelaimei prilygintą uosių džiūtį sukelia patogeninis grybas Chalara fraxinea (lytinė stadija Hymenoscyphus pseudoalbidus) (Gustienė, 2010). 

Atnaujinta (Rugsėjo 01 d., 2016)