Didžiasalio etnokultūrinis draustinis

     Įsteigtas išsaugoti Didžiasalio keturiasdešimt dviejų sodybų gatvinį kaimą, jo urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, autentišką ar tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą(-us), autentišką ar tradicinę statinių architektūrinę išraišką, gamtinę aplinką.

     Didžiasalis – 42 sodybų gatvinis kaimas, 1971 metais paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu. Įsikūręs 16 a. viduryje Šventelės upelio slėnyje. Iš pietų pusės Didžiasalį juosia Švenčionių aukštuma. 1741 metais gyvenvietę sudarė 7 sodybos, kuriose buvo įsikūrę 16 gyventojų. 

     Patys gyventojai dažnai savo kaimą vadina „Salomis“ ar „Sala“, kartais „Didžioji sala“. Paminklinių pirkių, statytų 19 a. pabaigoje (4 dvigalės ir 2 viengalės), stogai gegniniai, dvišlaičiai. Svirnai, dažniausiai šoniniai, du su priesvirniais, mažai pakitę. Tvartai galiniai ir šoniniai, dauguma 2 patalpų. Vyrauja permėtinės struktūros dvišlaičiai stogai. 1940–1945 metų laikotarpiu gaisrai sunaikino didesnę dalį kaimo pastatų.