8ogi9d6x2f Alice Software Torrents http://alicesoftwaretorrents.blogspot.com/
English (United Kingdom) Lithuanian Russian (CIS)

Adamavo ąžuolas

    Adamavo ąžuolas (paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur)) yra Švenčionių r., Adamavo kaime, koordinatės: 644960, 6117846 (LKS); 55.174943, 26.275778 (WGS); 55° 10' 29.79", 26° 16' 32.8" (WGS).

    Amžius – apie 600 metų.

    Medžio fiziniai parametrai:

    apimtis 1,3 m aukštyje – 715 cm,

    aukštis – 26 m,

    lajos projekcija – 21 m.

    Adamavo ąžuolas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, augantis Sirvėtos kraštovaizdžio draustinyje, Adamavo dvarvietėje. Tai buvusio dvaro, kurio šiandien tik pamatai belikę, parko išplanavimo elementas. Ąžuolas auga pievoje, atviroje erdvėje, prie tvenkinio.

    Adamavo ąžuolas yra įspūdingas, išskirtinis savo dydžiu ir be galo vertingas senas medis. 1999 metais jis paskelbtas respublikinės reikšmės saugomu gamtos paveldo objektu – medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys lėmė, kad dabar šis ąžuolas yra šimtmečius skaičiuojantis medis milžinas. Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.

    2010 metais VšĮ „Lietuvos arboristikos centras” sutvarkė Adamavo ąžuolo kamieną ir lają, atkūrė paviršinį dirvos sluoksnį, pašalino medį stelbiančią aplinkinę augaliją. Šiuo metu bendras ąžuolo gyvybingumas yra geras.

    Ąžuolas – Dievo perkūno medis, stiprybės simbolis. Senovės lietuviai šiuos medžius laikė šventais dievų medžiais. Adamavo ąžuolas – reliktas, mums menantis praeitį ir leidžiantis suvokti senovės lietuvių pasaulėjautą bei kupiną pagarbos požiūrį į gamtą. Prie šio medžio iki šiol giedamos archajiškos daugiabalsės aukštaičių krašto giesmės – sutartinės, atkeliauja žmonių pasisemti teigiamos gyvybinės energijos... Vieta turi savito sakralumo.

    Bėgant metams ir keičiantis laikams Ądamavo ąžuolas tapo liūdnos istorijos liudininku. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės daliniai tiesė siaurąjį geležinkelį šalia Adamavo dvaro. Kaizerinė kariuomenė buvo apsistojusi pačiame dvare, o carinės Rusijos belaisvius laikė fermoje. Mirusius kariškius vokiečiai laidodavo prie Adamavo ąžuolo, tačiau jókios kapinių buvimo žỹmės nėra išlikusios...

    Po karo, apie 1918 m., kuomet šis kraštas dar priklausė Lenkijai, į dvarvietę grįžo ponas Baranauskas (Baranovskij), kuris 1920 m. vasarą šalia Adamavo ąžuolo nusišovė. Po jo mirties, iki 1939 m., dvarvietė priklausė poniai Baranauskienei (Baranovskai). Grąžinus kraštą Lietuvai, ponia pasitraukė į Lenkiją. 1940 m. dvaro pastatuose įsikūrė tarybinė milicija. Vėliau, apie 1948 m., dvaro ūkiniuose pastatuose buvo įrengta kolūkio karvių ferma. Šiuo metu dvarvietėje yra išlikę ūkinių priklausinių likučiai, kurių sienos buvo drėbtos iš molio ir kapotų viržių mišinio...

    Adamavo ąžuolas – vienas iš vertingiausių Sirvėtos regioninio parko gamtos paveldo objektų. Jo aplinka pritaikyta lankymui: įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, patogus priėjimas, informacinis stendas. Čia vykdomos edukacinės programos, supažindinančios dalyvius su medžiais senoliais, jų ekologine ir kultūrine reikšme, gilių kavos gamybos tradicijomis.

    Tai senas, gražus, išskirtinių matmenų medis, vertas, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių – jis išties palieka neišdildomą įspūdį... 

    Ąžuolai paprastai užauga iki 2535 m (išskirtiniais atvejais iki 50 m), o kamieno skersmuo gali siekti 1,53,5 m.  Ąžuolas auga lėtai, tik po 3040 metų šiek tiek greičiau. Į aukštį auga 150200 metų, į storį – visą amžių. Ąžuolai gyvena 5001000 metų, tačiau pasitaiko ir senesnių ąžuolų, gyvuojančių iki 1500 metų ar dar ilgiau. Jie laikomi stiprumo ir tvirtumo simboliu. Baltai ąžuolų girias laikė šventomis, ten medžių nekirsdavo.

 

 

Atnaujinta (Rugpjūčio 31 d., 2016)