8ogi9d6x2f Alice Software Torrents http://alicesoftwaretorrents.blogspot.com/
English (United Kingdom) Lithuanian Russian (CIS)

Tvarkomi ir prižiūrimi saugomi Sirvėtos regioninio parko medžiai

    Miškas nuo seno buvo svarbus žmogui. Ne tik kaip saugus prieglobstis, medžiojamų gyvūnų buveinė, statybinės, energetinės medžiagos teikėjas, bet ir kaip šventa vieta, kurioje galima nusiraminti, atrasti dievus, melstis...

    Bėgant laikui ir didėjant žmonių skaičiui, medienos poreikis išaugo ir didžioji dalis miškų tapo ūkiniais, teikiančiais žmogui materialią naudą, todėl didelių vertingų sengirių beveik nebeliko. Tik vietomis jas dar mena pavieniai seni ąžuolai.

    Sirvėtos regioniniame parke, buvusioje Adamavo dvarvietėje šeštąjį šimtmetį skaičiuoja galingas medis, tuo pačiu dvarvietės vardu vadinamas – Adamavo. Ąžuolo skersmuo – 2,2 m, aukštis – 26 m. Priėję arčiau ir apžiūrėję jo kamieną, pastebėsite paliktus žaibo pėdsakus, o apačioje pamatysite landas, atsiveriančias į medžio centre esančią kiaurymę. Medžiuose milžinuose akivaizdžiai pastebimi amžiaus padariniai. Žaliuojanti lajos dalis apmiršta, o pažeistas kamienas nebespėja apauginti atsirandančių žaizdų. Žmogaus rūpestis medžiais senoliais padeda jiems ilgiau išlikti sveikais ir gyvybingais. Adamavo ąžuolas yra prižiūrimas arboristų, kurie 2010 m. sutvarkė jo kamieną ir lają, sukūrė palankesnes sąlygas augti. 2013 metais ši gamtos vertybė pritaikyta lankymui.

    Netoli Stanislavavo dvarvietės, Samanio ežero pietiniame krante auga kitas – Stanislavavo ąžuolas. Šis medis jaunesnis už Adamavo ąžuolą, tačiau savo didingumu pastarajam nė kiek nenusileidžia. Jis ypatingai gražus žiemą, kai nusimetęs žaliąjį lapų apdarą lieka plikomis, neįprastai banguotomis šakomis. Medis mums duoda dvasinį pasigėrėjimą, pavėsį karštą vasaros dieną, o puodelis karštos gilių kavos šaltą žiemos vakarą gali būti tikra palaima...

    Ne tik ąžuolas, bet ir liaudies dainose apdainuota, Gyvybės medžiu ir likimo deivės Laimos buveine laikyta liepa ir dabar yra svarbi žmogui. Ji vadinama medaus medžiu, nes jai pražydus aplinkui pasklinda malonus medaus aromatas, priviliojantis daugybę bičių. Tai ne tik dekoratyvus ir medingas, bet ir vaistinis medis. Dėl šių savybių 1925–1926 metais Šventos dvaro valdose, kurios priklausė lenkų dvarininkams Civinskiams, buvo pasodinta 30 liepų. Medeliai buvo sodinami ratu, vienas šalia kito, kad įgautų pavėsinės formą. Dvaro savininkai, norėdami, kad liepų pavėsinė būtų taurės pavidalo, kas ketvirtą medį lenkė į išorinę pusę, prie šakų pririšdami sunkius svarsčius, dėl kurių svorio keitėsi šakų augimo kryptis. Šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė Marija Civinska mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Sunkiai sirgusi moteris liepdavo samdiniams išnešti ją į pavėsinę ir ištisomis dienomis gulėdavo po liepų laja.

    Dabar čia beliko 18 medžių. 2014 metais arboristai nugenėjo apdžiūvusias šakas, siekdami sumažinti išvirtimo pavojų liepas surišo specialiais lynais, o 2015 metais sutvarkyta jų augavietė. Dirvožemis aplink medžius ir polajyje supurentas nepažeidžiant medžių šaknyno, Liepų pavėsinės vidinė dalis tolygiai padengta nestoru juodžemio sluoksniu, aplink medžius paskleistas lapuočių medienos mulčias.

    Darbai atlikti siekiant sulėtinti natūralų saugomo gamtos paveldo objekto senėjimo procesą, atgaivinti lajos būklę, užtikrinti liepų gyvybingumą ir atkurti patrauklų lankytojams gamtos objekto estetinį vaizdą.