Ilgalaikio investavimo strategijos: kaip sukurti finansinį stabilumą nepriklausomai nuo rinkos svyravimų

0
Ilgalaikio_investavi

Pinigų maratonas: ne sprintas, o ištvermės bėgimas

Šiandien, kai akcijų rinkos svyruoja tarsi amerikietiški kalneliai, o kriptovaliutos šokinėja aukštyn žemyn lyg ant tramplino, daugelis lietuvių jaučiasi pasimetę. Jie skaito antraštes apie staigius turtus sukūrusius investuotojus ir galvoja: „Kodėl ne aš?” Tačiau tikroji investavimo istorija retai būna tokia sensacinga.

Finansų ekspertai jau seniai kartoja tą patį: ilgalaikis investavimas yra kaip maratonas, ne sprintas. Ir nors ši frazė tapo nuvalkiota, ji išlieka teisinga. Lietuvoje, kur investavimo kultūra dar tik formuojasi, dažnai matome du kraštutinumus: vieni laiko pinigus „kojinėje” arba indėliuose, kiti metasi į rizikingas spekuliacijas tikėdamiesi greitai praturtėti.

„Žmonės dažnai klausia, kur investuoti, kad uždirbtų 20% per metus. Tai tas pats, kas klausti, kaip numesti 20 kilogramų per mėnesį – teoriškai įmanoma, bet labai rizikinga ir dažniausiai netvaru,” – pasakoja finansų konsultantas Marius Dubnikovas.

Rinkų svyravimai: kodėl nereikėtų jų bijoti

2020-ųjų kovo mėnesį, kai COVID-19 pandemija sukrėtė pasaulį, daugelis investuotojų išsigando ir pardavė savo akcijas. Tie, kurie tai padarė, prarado galimybę pasinaudoti vienu įspūdingiausių atsigavimų rinkos istorijoje. Per kitus metus S&P 500 indeksas pakilo daugiau nei 75%.

Lietuvoje tuo metu taip pat matėme paniką – žmonės skubėjo parduoti investicijas ir pirkti aukso ar kaupti grynuosius. Tačiau tie, kurie išlaikė šaltą protą, šiandien gali džiaugtis.

„Rinkos svyravimai yra neišvengiami. Jie nėra anomalija – jie yra norma,” – aiškina investicijų valdytojas Tomas Varnas. „Per pastaruosius 100 metų JAV akcijų rinka patyrė 26 meškų rinkas (kai indeksai krenta 20% ar daugiau). Ir po kiekvienos jų rinka atsigavo ir pasiekė naujus aukštumas.”

Štai kodėl patyręs investuotojas žiūri į rinkos kritimus ne kaip į katastrofą, o kaip į galimybę. Tai tarsi sezoniniai išpardavimai – galimybė įsigyti kokybiškas investicijas mažesne kaina.

Diversifikacija: ne tik madinga sąvoka

Diversifikacija dažnai minima kaip pagrindinis investavimo principas, bet ką ji iš tiesų reiškia praktikoje? Paprastai tariant, tai reiškia „nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį”. Tačiau efektyvi diversifikacija yra daug sudėtingesnė nei tiesiog paskirstyti pinigus tarp skirtingų akcijų.

Tikra diversifikacija apima:

  • Skirtingas turto klases (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas)
  • Geografinę diversifikaciją (investicijos skirtinguose regionuose)
  • Sektorinę diversifikaciją (investicijos į skirtingas pramonės šakas)
  • Laiko diversifikaciją (reguliarus investavimas skirtingais laiko momentais)

Lietuvoje dažnai matome investuotojus, kurie perka tik lietuviškų įmonių akcijas arba investuoja tik į Baltijos šalių nekilnojamąjį turtą. Tai suprantama – investuojame į tai, ką pažįstame. Tačiau tokia strategija gali būti rizikinga.

„Lietuvos ekonomika sudaro mažiau nei 0,1% pasaulio ekonomikos. Jei investuojate tik Lietuvoje, praleidžiate 99,9% galimybių,” – perspėja finansų analitikas Žygimantas Mauricas.

Periodinis investavimas: matematikos stebuklas

Viena paprasčiausių, bet efektyviausių strategijų yra periodinis investavimas (angl. dollar-cost averaging). Ši strategija reiškia, kad investuojate pastovią sumą reguliariais intervalais, nepriklausomai nuo rinkos situacijos.

Pavyzdžiui, jei kiekvieną mėnesį investuojate 100 eurų į indeksinį fondą, kai kainos žemos, už savo pinigus gausite daugiau akcijų, o kai kainos aukštos – mažiau. Ilgainiui jūsų vidutinė pirkimo kaina bus žemesnė nei rinkos vidurkis.

Šios strategijos privalumas – ji pašalina emocijas iš investavimo proceso. Nebereikia spėlioti, kada rinka pasieks dugną ar viršūnę. Tiesiog investuojate reguliariai ir leidžiate laikui dirbti jūsų naudai.

„Dažnai klientai manęs klausia, ar dabar geras metas investuoti. Mano atsakymas visada tas pats – geriausias laikas pradėti investuoti buvo prieš 20 metų, antras geriausias laikas yra dabar,” – dalijasi patirtimi finansų patarėja Rūta Vainienė.

Pasyvus investavimas: kodėl mažiau yra daugiau

Aktyvus investavimo valdymas, kai nuolat perkamos ir parduodamos akcijos siekiant „aplenkti rinką”, skamba patraukliai. Tačiau tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu dauguma aktyviai valdomų fondų atsilieka nuo paprastų indeksinių fondų.

Pagal „S&P Indices Versus Active” (SPIVA) ataskaitą, per pastaruosius 15 metų daugiau nei 90% aktyviai valdomų fondų nepasiekė savo lyginamųjų indeksų rezultatų.

Kodėl taip yra? Priežasčių keletas:

  1. Aktyvūs fondai ima didesnius mokesčius
  2. Dažnas prekiavimas sukuria papildomas išlaidas
  3. Net profesionalams sunku nuolat priimti teisingus sprendimus

Pasyvus investavimas į plačius rinkos indeksus, kaip S&P 500 ar MSCI World, siūlo pigų ir efektyvų būdą dalyvauti ilgalaikiame ekonomikos augime.

„Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad geras investuotojas turi aktyviai prekiauti. Tačiau dažnai geriausias veiksmas yra… nieko nedaryti,” – teigia investicijų strategas Paulius Morkūnas.

Psichologiniai iššūkiai: didžiausia kliūtis sėkmingam investavimui

Nors investavimo principai atrodo paprasti, juos įgyvendinti gali būti sudėtinga dėl mūsų pačių psichologijos. Baimė, godumas, bandos jausmas – šios emocijos dažnai nulemia investicinius sprendimus labiau nei racionalūs skaičiavimai.

Vienas didžiausių psichologinių iššūkių – nuostolio baimė. Tyrimai rodo, kad nuostolio skausmas yra maždaug dvigubai stipresnis nei pelno malonumas. Dėl to investuotojai dažnai per greitai parduoda pelningas pozicijas ir per ilgai laiko nuostolingas.

Kitas iššūkis – recencijos šališkumas, kai pernelyg didelę reikšmę suteikiame neseniai įvykusiems įvykiams. Pavyzdžiui, po kelių metų augimo investuotojai pradeda tikėti, kad rinka tik kils, o po kritimo – kad ji tik kris.

„Investavimas yra 10% matematikos ir 90% psichologijos,” – sako buvęs Lietuvos banko valdybos narys Vitas Vasiliauskas. „Galite turėti tobulą strategiją, bet jei nesugebėsite jos laikytis sunkiais laikais, ji bus bevertė.”

Praktiniai žingsniai: nuo ko pradėti?

Taigi, kaip pradėti kurti ilgalaikę investavimo strategiją? Štai konkretūs žingsniai:

1. Sukurkite avarinį fondą. Prieš pradėdami investuoti, sukaupkite 3-6 mėnesių išlaidoms prilygstantį avarinį fondą. Tai padės išvengti situacijų, kai teks parduoti investicijas nepalankiu metu.

2. Nustatykite aiškius tikslus. Ar taupote pensijai? Būsto įsigijimui? Vaikų mokslams? Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų strategijų.

3. Įvertinkite savo rizikos toleranciją. Būkite sąžiningi su savimi – jei negalite ramiai miegoti, kai jūsų investicijos svyruoja, galbūt jūsų portfelis per rizikingas.

4. Pradėkite nuo paprastų instrumentų. Indeksiniai ETF fondai yra puikus būdas pradėti – jie siūlo platų diversifikavimą su mažais mokesčiais.

5. Automatizuokite procesą. Nustatykite automatinius pervedimus į investicinę sąskaitą. Taip užtikrinsite, kad investuosite reguliariai.

6. Mokykitės, bet neapsikraukite informacija. Investavimo pasaulis pilnas triukšmo. Raskite kelis patikimus šaltinius ir ignoruokite kasdienines sensacijas.

7. Reguliariai peržiūrėkite, bet retai keiskite. Kasmet peržiūrėkite savo portfelį, bet nedarykite pakeitimų reaguodami į trumpalaikius rinkos svyravimus.

Daugiau informacijos apie ilgalaikį investavimą sužinosite paspaudę čia.

Finansinė laisvė: kelionė, ne tikslas

Investavimas nėra vien apie pinigus – tai kelias į finansinę laisvę, kai pinigai tampa įrankiu, o ne rūpesčiu. Ilgalaikis investavimas moko kantrybės, disciplinos ir perspektyvos – savybių, naudingų ne tik finansuose, bet ir gyvenime.

Garsus investuotojas Warrenas Buffettas yra pasakęs: „Rinka yra priemonė perkelti pinigus iš nekantrių į kantrius.” Lietuvoje, kur skubame gyventi ir dar labiau skubame praturtėti, ši pamoka ypač vertinga.

Ilgalaikis investavimas nežada staigių turtų ar jaudinančių istorijų, kuriomis galėtumėte pasigirti draugams. Jis siūlo kažką vertingesnio – ramybę žinant, kad jūsų finansinė ateitis yra užtikrinta, nepriklausomai nuo to, kokius iššūkius atneš rytojus.

Galbūt todėl tikroji investavimo sėkmė matuojama ne procentais ar eurais, o ramiu miegu naktimis ir laisve gyventi pagal savo taisykles. O tai – investicija, kurios vertė tik auga su laiku.

Parašykite komentarą